Kaip įrodyti perdirbtos kobalto, ličio, niklio ir švino dalį?

Demonstracija vykdoma skaičiavimu pagal kiekviename akumuliatoriaus modelį ir gamyklą

Perdirbto kobalto, ličio, niklio ir švino dalis nurodoma skaičiavimu, kuriame skaičiuojama to medžiago kiekis, kuris gaunamas iš gamybos atliekų arba iš panaudoto medžiago (post-vartotojo atliekų), išreikštas kaip procentas nuo viso kobalto, ličio, niklio ar švino, esančio akumuliatoriaus aktyviose medžiagose. Šis skaičiavimas atliekamas kiekvienam akumuliatoriaus modeliui ir kiekvienai gamyklai bei kartojamas kasmet, todėl skaičius atspindi to laikotarpio gamybos vidurkį, o ne vieno atskiro akumuliatoriaus vidurkį. Rezultatas turi būti įtrauktas į akumuliatoriaus techninę dokumentaciją ir, kai tik tam tikro tipo akumuliatoriaus skaitmeninis akumuliatoriaus pasas yra privalomas, jį taip pat į patį pasą — kad importuotojas, prekybininkas ar galutinis vartotojas galėtų rasti medžiagų sudėtį nekreipdamasis į gamintojų atskirai.

Kuriems akumuliatoriams ir medžiagoms tai taikoma

Šis įpareigojimas taikomas pramoninių akumuliatorių (išskyrus akumuliatorius, kurie saugomi tik išorėje ir nėra į patį aparatą įmontuoti), elektrinių transporto priemonių akumuliatorių ir pradžios, apšvietimo ir uždegimo akumuliatorių (SLI akumuliatorių), jei jie savo aktyviose medžiagose turi kobaltą, švainą, licį ar niklį. Lengvųjų transporto priemonių, tokių kaip el. dviračio arba bendrinimo skuterio, akumuliatoriai nepatenka į šią kategoriją — tam kategorijai 8 straipsnis nenumato jokio įpareigojimo dėl perdirbtos medžiagos. Be to, įpareigojimas taikomas tik keturiems nurodytoms metalams; kitoms akumuliatoriuje esančioms medžiagoms, tokioms kaip varis ar grafitas, šis straipsnis nereikalaustas jokios perdirbtos medžiagos dalies. Kas abejoja, ar konkretus akumuliatoriaus tipas patenka į Reglamento apibrėžtis, tą apibrėžtį randa pačiame Reglamente.

Nuo kada pradedama galioti šis įpareigojimas

8 straipsnis numato didėjančią įpareigojimų seriją. Nuo 2028 m. rugpjūčio 18 d. techninis dokumentas turi nurodyti perdirbto kobalto, švino, ličio ir niklio kiekį — iš pradžių tai yra tik informacijos atskleidimo įpareigojimas, be to, jog nusistato minimalus procentas. Nuo 2031 m. rugpjūčio 18 d. nustatomas minimalus dalis: 16 % — kobaltas, 85 % — švinas, 6 % — licis ir 6 % — niklis. Nuo 2036 m. rugpjūčio 18 d. tie minimalūs procentai padidėja — iki 26 % kobalto, 85 % švino, 12 % ličio ir 15 % niklio. Iki 2028 m. rugpjūčio 18 d. 8 straipsnis nereglamentuoja jokio šių duomenų atskleidimo pareigos; niekas tačiau niekam nedraudžia gamintojui šiuos duomenis skelbti laisvai ir anksčiau.

Kaip tai praktikoje atliekama

Importuotojui arba prekybininkui, kuris pateikia produkto paso duomenis, tai prasideda gamintojais: perdirbto kobalto, švino, ličio ir niklio kilmė bei dalis nustatoma akumuliatoriaus gamyklos lygiu, o ne importuotojo ar pardavėjo lygiu. Pirmas žingsnis yra pasitikrinti, ar gamintojas šiuos duomenis jau renka ir gali juos pateikti, pavyzdžiui, per deklaraciją arba sertifikatą kiekvienam akumuliatoriaus modeliui ir gamybos vietai. Antras žingsnis yra patikrinti, ar pateiktą skaičią atitinka tinkamas laikotarpis: tai yra metinis vidurkis per gamyklą, todėl vienas matavimai ar imtis pačios nelanksti. Trečias žingsnis yra šiuos duomenis pridėti prie paso sudarymo, kad jie tinkamu metu patektų prie duomenų iš priedalapio XIII. Akumuliatoriams, kurie jau pateko į rinką ir po 2028 m. bus aktualūs, praktiškai tikslinga šį duomenų pateikimą su gamintoju suderinti jau dabar, taip nereiks dokumentacijos vėliau atnaujinti.

Pagrindas: 8 straipsnis ir XIII priedas

Tai išplaukia iš Reglamento (ES) 2023/1542 (baterijų reglamento) 8 straipsnio, kuriame nustatomas perdirbto medžiago kiekis: kurie akumuliatoriai ir medžiagos jį liečia, kaip apskaičiuojama kiekvieno akumuliatoriaus modelio ir gamyklos dalis, ir kokie procentai bei datos su tuo susiję. Kokie duomenys apie tai turi būti pateikti skaitmeninėje baterijų pasportėje, nurodyta tame pačiame reglamente esančioje XIII priede — priede, kuriame yra visas privalomų pasporto duomenų sąrašas.

Jeigu dabar jau rinki duomenis apie akumuliatorių, kuris patenka į 8 straipsnį, patartina paprašyti gamintojo pateikti perdirbto kobalto, švino, ličio ir niklio dalį pagal akumuliatoriaus modelį ir gamybos vietą, ir išsaugoti tuos duomenis kartu su likusiais techninės dokumentacijos duomenimis, kad jie būtų pasirengti iš karto, kai prasidės atitinkamojo akumuliatoriaus tipo prievolė.

Kuo tai pagrįsta

Pats reguliavimas yra EUR-Lex. Mes nurodome pagal kiekvieną tvirtinimą; jūs neturite mums tikėti.

Ką jūs konkrečiai turite daryti

Ką iš jūsų tikimasi

Nustatyti iš naujo perdirbto kobalto, ličio, nikelio ir švino dalį

8 straipsnis Reglamento (ES) 2023/1542 (baterijų reglamentas) reikalauja nurodyti iš gamybos ir vartojimo atliekų kilęs peridirbtų medžiagų procentą pagal bateriją arba pagal baterijos modelį šioms keturioms medžiagoms. Praktikoje įmonei, turinčiai nuo 10 iki 100 darbuotojų, tai reiškia, kad turi būti galima gauti skaičių kiekvienai medžiagai, o ne tik kokybinį teiginį, pavyzdžiui „turi perdirbtos medžiagos". Tas, kuris importuoja baterijas arba surenkamas jas iš tiekėjo elementų, priklausomas nuo to, ką gali pateikti tas tiekėjas – ir šis duomuo turi būti įrašytas prieš sudarant baterijos pasą.

Skaičių pagrįsti šaltiniu

Vien procento nepakanka, jei neaišku, iš kur jis kilęs. Duomenys, kurie turi būti baterijos pase, aprašyti Reglamento (ES) 2023/1542 (baterijų reglamentas) XIII priede, o peridirbtų medžiagų dalis yra vienas iš straipsnių, be kitų medžiagų duomenų. Iš karto kyla klausimas, kaip tai susijusi su duomenimis apie medžiagas baterijoje, kurias būtina nurodyti tiksliui — peridirbtų medžiagų dalis papildo medžiagų sudėtį, jų neapčiuop. Abu duomenys turi egzistuoti baterijos pase vienas šalia kito.

Žymėti skirtumą tarp gamybos atliekų ir vartojimo atliekų

Reglamentas rodo apie peridirtą medžiagą iš gamybos atliekų ir iš vartojimo atliekų (po vartotojo perdirbtas medžiagas). Šis skirtumas yra svarbus, nes jis ką nors pasako apie medžiagos kilmę: gamybos proceso likučiai yra kitoks nei medžiaga, iš kurios atgauta iš išmestų baterijų. Įmonei, kurio perkamieji elementai iš skirtingų tiekėjų, tai gali reikšti, kad procentas pagal tiekėją ir pagal pristatymą gali skirtis, ir kad vidutinis skaičius be paaiškinio nėra panaudojamas konkretaus baterijos modelio.

Skaičių atnaujinti kiekvienam modeliui arba gamybos partijai

Kadangi peridirbtų medžiagų dalis priklauso nuo atitinkamos gamybos, jis nenustatomas visam gaminio linijos gyvenimui. Tai liečia klausimą kaip dažnai turi būti atnaujinti duomenys akumuliatoriaus pasporte — pasikeitimas tiekimo grandinėje arba tiekėjo perdirbimo procente gali turėti įtakos skaičiui, kurį įtraukti į bet kurį bėgantį arba naują pasą.

Kur tai neveikia praktikoje

Sąmata pateikiama kaip tikslus skaičius. Importuotojas nuo akumuliatoriaus ląstelės gamintojo gauna bendrą rinkodaros reikalavimą ("30% perdirbtos medžiagos") be pagrindinės specifikacijos pagal medžiagą ir perimą šį skaičių kaip matuotą reikšmę kobalto, ličio, niklio ir švino atžvilgiu atskirai.

Skaičius nėra išskaičiuotas pagal medžiagą. Yra nurodytas vienas "perdirbtos medžiagos" procentas apskritai, o pareiga reikalauja nurodyti dalį kiekvienai atskirai medžiagai — kobaltas, litis, niklis ir švinas kiekvienas turi savo skaičių.

Skaičiaus kilmė nebevystoma. Pusę metų po pasporto sudarymo klausiama, kuriuo skaičiumi grindžiasi šis procentas, ir niekas įmonėje negali nustatyti, kuris dokumentas, kuris tiekėjo pareiškimas ar kuris skaičiavimas buvo pagrindas.

Vidutinis skaičius taikomas atskiram akumuliatoriaus modeliui. Prekybininkas naudoja sektoriaus vidurkį arba panašaus modelio skaičių, nes jo pats tiekėjas negali pateikti tikslaus konkrečios partijos procento.

Tiekėjo pokyčiai nebus atnaujinti esamuose pasus. Tiekimo grandinė pasikeičia — naujas žaliavų šaltinis, kitas perdirbimo procentas — tačiau jau paskelbtas pasas ir toliau rodo seną skaičių.

Ką galite fiksuoti

Tiekėjo deklaracija pagal medžiagąkurioje elementų gamykla arba žaliavų tiekėjas atskirai nurodo perdirbto materialo dalį kobalto, ličio, niklio ir švino atžvilgiu, įskaitant nurodymą, ar tai yra gamybinės atliekos ar iš jų naudotos atliekos.
Dokumentas, kuris žymi skirtumą tarp įvertinimo ir išmatuotos vertės, kad atliekant patikrą būtų aišku, kuris skaičius iš kurio šaltinio buvo pateiktas ir kokia su juo susijusi neapibrėžtis.
Ryšys tarp procento ir konkretaus akumuliatoriaus modelio arba gamybos partijos, kad skaičius neatsistovtų atskirai nuo partijos, kuriai jis taikomas.
Apžvalga, kada tiekėjas paskutinį kartą pateikė skaičių, kaip pagrindas vertinti, ar atnaujinti reikalinga gavus naują tiekimą arba pasikeitusą sutartį.
Byla, kurioje perdirbto medžiago dalis susieta su platesne medžiagos sudėtimi, kad šie du duomenys — kurie yra atskirai, bet jei tarpusavyje susiję Reglamento (ES) 2023/1542 (akumuliatorių reglamentas) XIII priede — nepatektų atskirai į skirtingas sistemas.
Tiekėjo klausimyno šablonas, kad su kiekvienu nauju tarpininkais tiekėju arba ląstelių partija būtų užduodami tokie patys klausimai apie kilmę, matavimo metodą ir procentą, kad duomenys liktu tarpusavyje palyginami.

Tiems, kurie nori sužinoti, kaip šis procentas susijęs su kitais būtinais pasporte duomenimis, pavyzdžiui, veiklos ir tvarumo duomenimis, kurie yra privalomi arba su platesniu klausimu kokie duomenys turėtų būti akumuliatoriaus pasporte, patartina perdirbtos medžiagos dalį nevertinti kaip izoliuotą skaičių, bet kaip akumuliatoriaus visos medžiagos kilmės bylos dalį.

Tai nėra teisinė konsultacija. Šis puslapis suteikia bendrą informaciją apie reguliavimą, kuriuo remiasi šia platforma. Mes nežinome jūsų situacijos. Jei abejojate dėl savo konkretaus atvejo, konsultuokitės su teisininku ar kompetentinga priežiūros institucija.

Parašyta su AI remiantis aukščiau nurodytais šaltiniais, žmogaus patikrinta 2026-08-22. Ar kažkas negerai? Pranešite — pataisymai gauna prioritetą.